Nuo 2005 m. Lietuvoje vykdoma Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa, finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai.
Ėduonis – viena labiausiai paplitusių dantų ligų tarp vaikų ir paauglių. Įvairių šalių duomenimis, ėduonis krūminių dantų vagelėse sudaro 50–88 % visų vaikų ir paauglių ėduonies atvejų, o Lietuvoje net 69,4 % 7–8 metų vaikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių yra pažeisti ėduonies.
Silantai – skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos.
Kaip atliekamas silantavimas?
Tai neskausminga, keliolika minučių trunkanti procedūra – dantuko gręžti nereikia. Danties paviršius nuvalomas, apdorojamas poliravimo pasta ir mažu šepetėliu ar specialiu švirkštu padengiamas silantu, kuris sukietinamas specialia šviesa. Silante esantis fluoras sustiprina besiformuojantį krūminį dantį, todėl dažniausiai procedūros kartoti nebereikia.
Pirmą kartą padengus dantukus, po 3 mėnesių reikia apsilankyti kontrolei, vėliau – tikrintis kiekvieno profilaktinio vizito metu. Jei silantas iškrenta, procedūra kartojama.
Kada geriausia silantuoti?
Geriausia dengti ką tik išdygusius dantukus – jų emalis dar porėtas, ne visiškai mineralizuotas. Pirmuosius dvejus metus po išdygimo dantys ypač jautrūs ėduoniui: vagelės greitai apsineša, atsiranda pirmieji ėduonies požymiai, ir tada silantuoti jau per vėlu.





