Atidaroma naujame skirtuke

„Altamedica“ Senamiesčio klinikoje vyksta remontas.

Tapti pacientu

Skiepai nuo gripo

Gripas – ūmi kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu (čiaudinti, kosint) ar tiesioginio kontakto būdais. Priešingai nei kitos kvėpavimo takų infekcijos, gripas sukelia ne tik ūmią ligą, bet ir gali sukelti rimtų komplikacijų. Kadangi gripas lengvai perduodamas aplinkiniams, neretai pasireiškia sezoninės epidemijos, kurių metu suserga apie 5–10 % šalies gyventojų. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad tai – viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų. Pati efektyviausia prevencijos priemonė – skiepai, kurie sergamumą bei komplikacijų tikimybę sumažina net iki 70–90 %.

Kokie gripo simptomai ir galimos komplikacijos?

Gripui būdingi galvos ir raumenų skausmai, nuovargis, silpnumas, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C) ir sausas kosulys. Retesni simptomai – vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Galimos komplikacijos:

  • Galvos smegenų uždegimas (meningitas, encefalitas);
  • Ausų uždegimas,
  • Sinusitas,
  • Bronchitas,
  • Lėtinių ligų paūmėjimas,
  • Raumenų uždegimas ir kt.

Gripo virusas

Gripo virusas gali būti trijų tipų – Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas – patogeniškas žmonėms, paukščiams ir žinduoliams, o žmonių populiacijoje sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas – patogeniškas žmonėms ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas – patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik nedidelius protrūkius.

Kadangi gripo virusui būdingos genetinės mutacijos, lemiančios gripo viruso savybių įvairovę, PSO nuolat stebi šių virusų kaitą ir rekomenduoja būsimo sezono vakcinos antigeninę sudėtį.

Kas gali nemokamai pasiskiepyti nuo gripo?

Gripu gali susirgti kiekvienas bet kokio amžiaus žmogus, todėl Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja skiepytis kiekvienam vakcinai nealergiškam asmeniui. Visgi, asmenims, priklausantiems padidintos rizikos grupėms, kyla didžiausia grėsmė sveikatai, nes gripo komplikacijos yra ypač sunkios ir gali sukelti mirtį. Todėl Lietuvoje nemokamai nuo gripo pasiskiepyti galima šioms rizikos grupėms priklausantiems asmenims:

  • nėščiosioms (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu);
  • nuo 65 m. amžiaus ir vyresniems asmenims;
  • Vaikams nuo 2–7 metų.
  • sergantiems lėtinėmis ligomis, nepriklausomai nuo jų amžiaus (taip pat ir vaikai);
  • gyvenantiems socialinės slaugos ir globos įstaigose (taip pat ir vaikų globos įstaigose).
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (taip pat ir gydytojams odontologams).
  • sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentams, kurių programos praktinė dalis vyksta asmens sveikatos priežiūros įstaigose

Rizikos grupėms priklausantys asmenys nuo gripo ir COVID-19 gali pasiskiepyti nemokamai – abiem vakcinomis to paties vizito metu.

„Altamedica“ šeimos klinikose mokamai nuo gripo gali būti skiepijami tiek prisirašę, tiek neprisirašę pacientai, tačiau norint nemokamai pasiskiepyti, būtina tapti klinikos pacientu.

Skiepai nuo gripo: ką verta žinoti?

Vakcinacija – pati efektyviausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. „Altamedica“ šeimos klinikose nuo gripo skiepijama negyvomis vakcinomis, negalinčiomis sukelti gripo. Šiomis vakcinomis galima skiepyti vaikus nuo 6 mėnesių ir suaugusiuosius. Suaugusiems ir anksčiau nuo gripo skiepytiems vaikams skiriama viena vakcinos dozė. Vaikai iki 9 metų, kurie anksčiau nuo gripo nebuvo skiepyti, vakcinuojami antra vakcinos doze, kuri skiriama praėjus 1 mėnesiui po pirmosios.

Pasiskiepyti nuo gripo galima ir nėštumo metu. Kadangi jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams vakcinos saugumas neištirtas, rekomenduojama pasyvi apsauga, kai nėščiai moteriai suleidžiama viena vakcinos dozė, kuri gali apsaugoti tiek mamą, tiek kūdikį nuo gimimo iki mažiau nei 6 mėnesių.

Kada geriausia skiepytis nuo gripo?

Kadangi gripo viruso atmainos nuolat kinta, nuo gripo rekomenduojama skiepytis kasmet. Lietuvoje sergamumo gripu padidėjimas fiksuojamas rudens ir žiemos sezonais. Dažniausiai endeminėmis zonomis tampa didieji Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas ar Klaipėda, tiesa, užsikrėtimo atvejų neišvengiama ir mažesniuose miestuose bei kaimuose. Įprastai gripo sezonas prasideda 40-ąją metų savaitę (spalio mėnesį) ir tęsiasi iki 20 kitų metų savaitės (gegužės mėnesio). Todėl geriausias metas pasiskiepyti – prieš prasidedant gripo sezonui – nuo rugsėjo iki lapkričio. Tiesa, net ir sausio ar vasario mėnesiais skiepytis ne per vėlu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu. Žmogaus organizmą skiepas apsaugo visą sezoną.

Vienas labiausiai pacientus neraminančių klausimų – „Ar galima skiepytis nuo gripo sloguojant“? Vakcinaciją reikėtų atidėti pasireiškus ligai su karščiavimu arba esant lėtinės ligos paūmėjimui. Sloguojant, bet neturint temperatūros – skiepytis galima.

Gripo ir COVID-19 vakcinomis nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys pacientai, prisirašę prie „Altamedica“ šeimos klinikų.

Galimas šalutinis poveikis

Pasiskiepijus nuo gripo, gali pasireikšti lengvi ir trumpalaikiai nepageidaujami simptomai. Dažniausiai injekcijos vietoje pastebimas paraudimas, patinimas ar skausmas, tačiau tai įprasta reakcija po bet kurio skiepo, tad jaudintis nereikėtų. Taip pat gali pasireikšti:

  • galvos ir raumenų skausmai;
  • karščiavimas, nuovargis ar drebulys;
  • apetito stoka.

Norite pasiskiepyti nuo gripo? Užsiregistruokite vizitui internetu arba telefonu – susisiekus su „Altamedica“ šeimos klinikos registratūra. Klinikos personalas visada atsakys į pacientams rūpimus klausimus (pvz., kokia skiepų kaina ar periodiškumas), kad padėtų užtikrinti Jūsų sveikatą.

Kainos

Paslauga„Altamedica“ pacientamsNeprisi­rašiusiems
Gripo vakcina (VaxigripTetra)
22 €
24 €
Gripo vakcina (Influvac Tetra)
22 €
24 €

Kainos orientacinės. Atnaujinta 2026-11-03.

Visas kainoraštis

Paslaugą atlieka

Visi šeimos gydytojai

Dažniausi klausimai

Dažniausi nepageidaujami skiepų šalutiniai požymiai yra trumpalaikiai ir itin lengvi – paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje ir lengvas karščiavimas. Sunkesnės formos šalutiniai požymiai užfiksuojami itin retai.

Prieš skiepijantis būtina pranešti medicinos įstaigos darbuotojui, jei:

  • stipriai karščiuojate;
  • esate blogai sureagavęs į kokį nors skiepą;
  • esate kam nors alergiškas;
  • turite kraujo krešėjimo sutrikimų;
  • patyrėte traukulių;
  • gydėtės nuo vėžio;
  • sergate imuninę sistemą veikiančia liga (pvz., leukemija, ŽIV arba AIDS);
  • vartojate vaistus, slopinančius imuninę sistemą.

Skiepijimą vertėtų atidėti, jei pasireiškė alergija, lėtinės ligos paūmėjimas su karščiavimu ar kitos ligos.

Visi srities klausimai

Straipsniai šia tema