Svorio kontrolės programa – „Altamedica“ gyvensenos medicinos specialistės ir šeimos gydytojų sudaryta kraujo tyrimų programa, skirta diagnozuoti galimas sveikatos priežastis, dėl kurių kinta svoris, siekiant efektyviai kontroliuoti kūno masę.
Svorio kontrolės programą sudaro net 21 tyrimas:
- Automatizuotas hematologinis kraujo tyrimas parodo kraujo ląstelių būklę ir padeda pastebėti mažakraujystės ar kitų kraujo pakitimų požymius.
- Automatizuotas juostelinis šlapimo tyrimas (BŠT) padeda įvertinti inkstų ir šlapimo takų būklę bei gali parodyti infekcijos, baltymo, gliukozės ar kitų pakitimų požymius.
- Bendras baltymas parodo bendrą baltymų kiekį kraujyje ir padeda įvertinti mitybos būklę, kepenų, inkstų veiklą bei uždegiminius procesus.
- Feritinas parodo geležies atsargas organizme.
- Gliukozė plazmoje parodo cukraus kiekį kraujyje ir padeda įvertinti gliukozės apykaitą bei cukrinio diabeto riziką.
- Glikozilintas hemoglobinas (HbA1c) parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius 2–3 mėnesius ir padeda įvertinti cukrinio diabeto riziką arba gydymo veiksmingumą.
- Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) parodo uždegiminių procesų aktyvumą organizme ir gali padėti nustatyti infekcijas ar kitas ligas.
- C reaktyvus baltymas (CRB) parodo uždegimo aktyvumą organizme, todėl dažnai atliekamas infekcijų, uždegiminių ligų ar gydymo eigos stebėjimui.
- Alaninaminotransferazė (GPT, ALT) parodo kepenų ląstelių būklę ir gali padidėti esant kepenų pažeidimui ar uždegimui.
- Aspartataminotransferazė (GOT, AST) padeda įvertinti kepenų, raumenų ar širdies audinių pažeidimo požymius.
- Kreatininas su GFG padeda įvertinti inkstų veiklą, o GFG parodo apskaičiuotą inkstų filtracijos greitį.
- Šlapalas parodo baltymų apykaitos galutinio produkto kiekį kraujyje ir padeda įvertinti inkstų veiklą.
- Šlapimo rūgštis parodo purinų apykaitos produkto kiekį kraujyje ir padeda įvertinti podagros, inkstų akmenų ar medžiagų apykaitos sutrikimų riziką.
- Laisvas tiroksinas (FT4) parodo aktyvaus skydliaukės hormono tiroksino kiekį kraujyje ir padeda įvertinti skydliaukės veiklą.
- Lipidograma parodo pagrindinius kraujo riebalų rodiklius ir padeda įvertinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
- Kalcis jonizuotas parodo aktyvią kalcio dalį, kuri tiesiogiai dalyvauja raumenų, nervų, širdies veikloje ir kraujo krešėjime.
- Kalcis parodo bendrą kalcio kiekį kraujyje ir padeda įvertinti kaulų, prieskydinių liaukų, inkstų bei nervų ir raumenų sistemos būklę.
- Kalis parodo vieno svarbiausių elektrolitų kiekį, kuris reikalingas normaliai širdies, raumenų ir nervų sistemos veiklai.
- Magnis parodo magnio kiekį, kuris svarbus nervų, raumenų, širdies veiklai ir elektrolitų pusiausvyrai.
- Natris parodo vieno pagrindinių elektrolitų kiekį kraujyje ir padeda įvertinti skysčių pusiausvyrą, inkstų bei nervų sistemos veiklą.
- Vitaminas D (25-OH-D) parodo vitamino D kiekį organizme, kuris svarbus kaulų, raumenų, imuninės sistemos ir bendros savijautos palaikymui.
Kodėl verta atlikti svorio kontrolės programą?
Svorio kitimas gali turėti įtakos tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, blogindamas gyvenimo kokybę ir trumpindamas jo trukmę. Viršsvoris ar nutukimas, ypač riebalų kaupimasis pilvo srityje, didina širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, virškinimo bei onkologinių ligų riziką, blogina raumenų, miego ir imuninės sistemos būklę. Per mažas kūno svoris taip pat gali neigiamai paveikti savijautą, prisidėti prie imuninės sistemos silpnėjimo, kaulų tankio sumažėjimo ar lėtinio nuovargio simptomų.
Kadangi kūno masės pokyčiai nebūtinai priklauso tik nuo mitybos ar fizinio aktyvumo, neretai tai gali lemti ir sveikatos problemos, tokios kaip virškinimo sistemos, skydliaukės, angliavandenių ir riebalų apykaitos sutrikimai. Todėl prieš renkantis efektyviausias ir saugiausias svorio valdymo priemones specialistai rekomenduoja atlikti tyrimus ir įvertinti galimus sveikatos veiksnius, darančius įtaką svorio kitimui.
Kam skirta svorio valdymo programa?
Ši programa skirta asmenims, kurie:
- Siekia numesti ar priaugti svorio, bet nori tai daryti saugiai ir efektyviai, remdamiesi sveikatos rodikliais.
- Siekia kontroliuoti svorį, tačiau to nepavyksta padaryti pasitelkus mitybą ir fizinį aktyvumą.
- Nori efektyviau gydyti lėtines neinfekcines ligas (cukrinį diabetą, aukštą kraujospūdį, podagrą, skydliaukės veiklos ir virškinimo sutrikimus) arba užkirsti kelią šiems susirgimams.
- Nori sustiprinti imunitetą ir rečiau sirgti ūmiomis infekcinėmis ligomis.
- Siekia koreguoti gyvenseną ir pagerinti gyvenimo kokybę.
- Aktyviai sportuoja ir nori optimizuoti kūno sudėtį, stebėti mikroelementų ir vitaminų balansą.
- Šeimos ligos istorijoje turi metabolinių ar hormoninių sutrikimų atvejų.
Kada pravartu atlikti svorio kontrolės programą?
- Staigus ir nepaaiškinamas svorio pokytis – tiek svorio augimas, tiek sumažėjimas.
- Padažnėjęs dusulys, prakaitavimas, nuolatinis nuovargis, silpnumas, nuotaikos svyravimai.
- Padidėjęs alkis ar troškulys.
- Virškinimo sutrikimai: dažnas viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pilvo pūtimas.
- Dažnos infekcijos ir silpnas imunitetas.
- Odos, plaukų ir nagų būklės pablogėjimas.
Atlikus svorio kontrolės programą, šeimos gydytojas įvertina tyrimų rezultatus ir interpretuoja juos pacientui. Taip pat pateikia tolesnes rekomendacijas svorio kontrolei, prireikus nukreipia pacientą kitų specialistų konsultacijoms, skiria papildomus tyrimus ar (ne)medikamentinį gydymą. Pacientams, siekiantiems kontroliuoti svorį keičiant gyvenseną, rekomenduojamos gyvensenos medicinos specialisto konsultacijos. Konsultacijų metu gyvensenos medicinos specialistas sudaro gyvensenos pokyčių planą, parenka tikslines priemones, vertina rezultatus, prireikus skiria papildomas priemones.
Kaip pasiruošti tyrimui?
- Kraujo tyrimą atlikite ryte, nevalgę.
- Prieš atlikdami kraujo tyrimą, namuose surinkite mėginį šlapimo tyrimui. Šlapimo tyrimo rezultatai bus netikslūs, jei šlapimas bus surinktas su priemaišomis (krauju, išmatomis, dezinfekcinėmis priemonėmis), todėl labai svarbu teisingai surinkti šlapimo mėginį. Prieš imdami šlapimo mėginį, nusiplaukite muilu rankas ir lytinius organus, tada nusausinkite išorinius lytinius organus. Tyrimo mėginiui surinkite vidurinę rytinio šlapimo dalį, t. y., pirmajai šlapimo daliai leiskite nutekėti į klozetą, o tada surinkite apie 30–50 ml vidurinio šlapimo. Taip užtikrinama, kad į surinktą šlapimo mėginį nepateks kitos medžiagos, kurios gali pakeisti šlapimo tyrimo rezultatus. Šlapimą tyrimui rekomenduojama surinkti į specialų vienkartinį indelį, kurį galima įsigyti vaistinėse.
Atvykdami svorio kontrolės kraujo tyrimų programai, su savimi turėkite surinktą šlapimo mėginį.