Atidaroma naujame skirtuke

„Altamedica“ Senamiesčio klinikoje vyksta remontas.

Po nėštumo susidūrėte su šlapimo nelaikymo problema? „Altamedica“ Šiaurės šeimos klinikoje pacientėms atliekama inovatyvi ginekologinė procedūra – dubens dugno raumenų elektrostimuliacija. Taikant šį gydymo metodą, sutvirtinami dubens dugno raumenys, taip padedant išspręsti šlapimo nelaikymo ir sumažėjusio lytinio jautrumo problemas.

Kas lemia šlapimo nelaikymą ir sumažėjusį lytinį jautrumą?

Dubens dugno raumenys palaiko gimdą, o kartu ir šlapimo pūslę, taisyklingoje padėtyje, tačiau nėštumo metu auganti gimda spaudžia dubens dugno raumenis ir jų raiščius – ištempia juos ir suminkština. Gimdymo metu patirti plyšimai ir tarpvietės kirpimai apsunkina dubens raumenų atsistatymą, todėl taip pat turi tiesioginės įtakos šlapimo nelaikymui. Dėl nėštumo ir gydymo metu kilusių dubens dugno raumenų pokyčių, dalis moterų po gimdymo susiduria ne tik šlapimo nelaikymo problema, bet ir sumažėjusiu lytiniu jautrumu, orgazmo pojūčiu ir palaipsniui atsirandančiu lytiniu šaltumu. Gydytojai akušeriai ginekologai pastebi, kad moterys, turinčios minėtų sveikatos problemų, nedrįsta kreiptis pagalbos į specialistus, nepaisant to, kad ši baimė blogina jų gyvenimo kokybę ir sukelia psichologinių problemų, dėl kurių moterys užsisklendžia savyje, atsiriboja nuo artimųjų, draugų ir ima daugiau laiko praleisti namuose.

Šlapimo nelaikymas – įprastas sutrikimas, kuris neturėtų tapti baimės ar gėdos priežastimi. Specialistai primena, kad yra ne vienas patikimas ir veiksmingas šlapimo nelaikymo gydymo būdas, padedantis ne tik išspręsti pačią problemą, bet ir užkirsti kelią diskomfortui ir emociniams sunkumams. Vienas tokių gydymo būdų – elektrostimuliacijos taikymas dubens dugno raumenims.

Šlapimo nelaikymo gydymas taikant dubens dugno raumenų elektrostimuliaciją: ką svarbu žinoti?

  • Elektrostimuliacijos programos parenkamos kiekvienai pacientei individualiai.
  • Gydymo kursą sudaro 10 procedūrų, atliekamų 2–3 kartus per savaitę (išskyrus menstruacijų laikotarpį).
  • Energijos šaltinis – elementas Krona.
  • Procedūros trukmė – 34 min.
  • Prieš pradedant gydymą ir jį užbaigus, matuojamas ir registruojamas dubens dugno raumenų pajėgumas.
  • Galimybė prietaiso ekrane iš karto sužinoti savo rezultatus – puiki motyvacijos priemonė pacientei.
  • Elektrostimuliacija atliekama laikantis visų ginekologinių higienos taisyklių.
  • Gydytojas akušeris ginekologas procedūros metu naudoja daugkartinius portatyvinius prietaisus „Pericalm“ ir „Peritone“ bei prižiūri, kad raumenų susitraukimai būtų efektyvūs ir neskausmingi.
  • Gydymas negalimas pacientėms, turinčioms širdies stimuliatorių.

Dažniausi klausimai

Ginekologijos mokslas apima moterų reprodukcinės sistemos organų (gimdos ir jos kaklelio, kiaušidžių, makšties ir kiaušintakių) ligų ir būklių diagnozavimą bei gydymą nuo moters brendimo pradžios iki menopauzės ir vėliau.

Akušerijos mokslo šaka apima visus nėštumo aspektus – nuo prenatalinės priežiūros ir pagalbos nėščiosioms iki gimdymo ir pogimdyvinės priežiūros, taip pat su gimdymo fiziologija susijusių ligų diagnozavimą ir gydymą. Šios srities specialistai visapusiškai rūpinasi mamos ir būsimo naujagimio sveikatos būkle, atlieka ultragarso bei kitus tyrimus, stebi, ar nėštumas vystosi be komplikacijų, prireikus – siunčia nėščiąją išsamesniems tyrimams. Taip pat sprendžia su negimdiniu nėštumu, persileidimo tikimybe ar persileidimu, placentos problemomis susijusius klausimus.

Siekdami sėkmingai išspręsti įvairias reprodukcinės sveikatos problemas, gydytojai akušeriai ginekologai glaudžiai bendradarbiauja su kitų medicinos sričių specialistais – farmakologais ir chirurgais.

„Altamedica“ šeimos klinikose atliekama:

Ultragarsinis tyrimas. Tai neskausmingas ir informatyvus tyrimas, naudojamas įvertinti sveikatos būklę ir diagnozuoti ginekologines ligas. Ultragarsiniu aparatu galima atlikti įvairias intervencijas, pvz., transvaginalinę echoskopiją, o juo kontroliuojant, paimti biopsiją. Nėštumo metu tai – vienas esminių tyrimų, padedančių įvertinti vaisiaus vystymąsi ir galimus nėštumo pokyčius.

Gimdos kaklelio tyrimai. Tai viena patikimiausių prevencijos priemonių ir diagnostikos metodų, leidžiančių nustatyti ląstelių pokyčius. Siekiant nustatyti ikivėžinius gimdos kaklelio ląstelių pokyčius, atliekamas PAP tyrimas skystoje terpėje. Pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, šis tyrimas nemokamai atliekamas visoms 25 metų sulaukusioms moterims kartą per trejus metus, o 35–59 metų – kartą per penkerius metus.

Visi srities klausimai