Vargina lėtinis nuovargis ir irzlumas, o gal sutriko širdies ritmas? Šiuos simptomus gali lemti sutrikusi skydliaukės veikla. Skydliaukė – endokrininė liauka, kurios gaminami hormonai dalyvauja viso organizmo medžiagų apykaitoje ir yra svarbūs nervų, širdies bei kraujagyslių, inkstų, žarnyno, odos ir lytinės sistemos veiklai. Todėl skydliaukės funkcijos pokyčiai sutrikdo darnų organizmo sistemų darbą ir padidina riziką susirgti kitomis autoimuninėmis ligomis.
Remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje 2 iš 10 pacientų nustatomi skydliaukės funkcijos sutrikimai, tačiau bene pusei jų – pavėluotai. Lengviausias ir greičiausias būdas įvertinti skydliaukės veiklą, galimus pakitimus ir nustatyti įvairių sutrikimų priežastis – laboratoriniai skydliaukės tyrimai. „Altamedica“ šeimos klinikose Kaune ir Ukmergėje atliekamos pirminės ir išplėstinės skydliaukės ištyrimo programos.
Pirminis skydliaukės ištyrimas
Šią programą sudaro keturi pagrindiniai skydliaukės tyrimai, kurie parodo ne tik skydliaukės veiklos pokyčius, bet įvertina antikūnus prieš skydliaukę. Ištyrimo metu tiriami:
- Laisvas tiroksinas (FT4) parodo aktyvaus skydliaukės hormono tiroksino kiekį kraujyje ir padeda įvertinti skydliaukės veiklą.
- Laisvas trijodtironinas (FT3) parodo aktyvaus skydliaukės hormono trijodtironino kiekį kraujyje ir padeda įvertinti skydliaukės hormonų aktyvumą organizme.
- Skydliaukės mikrosominiai antikūnai (ATPO) parodo antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę kiekį ir padeda įvertinti autoimuninių skydliaukės ligų riziką.
- Tireotropinis hormonas (TTH) parodo skydliaukę stimuliuojančio hormono kiekį ir padeda įvertinti, ar skydliaukė veikia normaliai, per silpnai ar per aktyviai.
Išplėstinis skydliaukės ištyrimas
Programa sudaryta iš šešių svarbiausių skydliaukės funkciją parodančių hormonų ir baltymų. Gaunama informacija ne tik apie skydliaukės padidėjusią ar sumažėjusią funkciją, bet ir imuninį ar navikinį skydliaukės pažeidimą. Ištyrimo metu tiriami:
- Laisvas tiroksinas (FT4) parodo aktyvaus skydliaukės hormono tiroksino kiekį kraujyje ir padeda įvertinti skydliaukės veiklą.
- Laisvas trijodtironinas (FT3) parodo aktyvaus skydliaukės hormono trijodtironino kiekį kraujyje ir padeda įvertinti skydliaukės hormonų aktyvumą organizme.
- Skydliaukės mikrosominiai antikūnai (ATPO) parodo antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę kiekį ir padeda įvertinti autoimuninių skydliaukės ligų riziką.
- Tireoglobulinas parodo skydliaukės gaminamo baltymo kiekį kraujyje ir dažniausiai atliekamas skydliaukės būklei ar gydymo eigai stebėti.
- Tireotropinis hormonas (TTH) parodo skydliaukę stimuliuojančio hormono kiekį ir padeda įvertinti, ar skydliaukė veikia normaliai, per silpnai ar per aktyviai.
- Anti-TG parodo antikūnų prieš tireoglobuliną kiekį ir padeda įvertinti autoimuninių skydliaukės ligų riziką bei tiksliau interpretuoti tireoglobulino tyrimo rezultatus.
Kada rekomenduojami skydliaukės tyrimai?
Geriausias būdas laiku diagnozuoti sutrikimus – profilaktika. Todėl laboratoriniai tyrimai turėtų būti atliekami reguliariai, ypač pajutus nerimą keliančius simptomus:
- Lėtinį nuovargį;
- Nervingumą, irzlumą;
- Širdies ritmo pokyčius;
- Kūno temperatūros kritimą;
- Plaukų retėjimą ir slinkimą.
Taip pat skydliaukės tyrimus pravartu atlikti:
- Turint paveldėtą polinkį sirgti skydliaukės ligomis arba anksčiau jomis sirgus;
- Po spindulinio gydymo;
- Vartojant vaistus, trikdančius skydliaukės veiklą, arba sergant širdies ir kraujagyslių ar autoimuninėmis ligomis;
- Negalint pastoti;
- Daug rūkantiems;
- Prasidėjus menopauzei.
Kadangi daugumai skydliaukės sutrikimų reikia ilgo ir nuoseklaus gydymo, šie tyrimai atliekami ir gydymo eigai stebėti.
Vyresniems nei 35 m. asmenims skydliaukės tyrimas rekomenduojamas kartą per 5 metus, o vyresniems nei 60 m. – kartą per metus.
Kas sukelia skydliaukės veiklos sutrikimus?
Dažniausiai skydliaukės sutrikimus sukelia nesaikingas rūkymas, jonizuojamoji spinduliuotė, jodo trūkumas, nevisavertė mityba, stresas, tam tikros paveldimos ligos ar lėtinės infekcijos. Taip pat skydliaukės veikla gali sutrikti dėl natūralių organizmo pokyčių – brendimo ar menopauzės.
Kaip atliekamas skydliaukės tyrimas?
Skydliaukės ištyrimo programos atliekamos iš veninio kraujo mėginių.
Pasiruošimas skydliaukės tyrimams
Tyrimą rekomenduojama atlikti ryte, iki 10–11 val., nes rytinis kraujas pailsėjus žmogaus organizmui yra pats geriausias ir tiksliausias skydliaukės rodikliams vertinti. Skydliaukės tyrimus rekomenduojama atlikti nevalgius, nes maiste esantys riebalai gali paveikti rodiklių normas. Prieš tyrimą svarbu laikytis šių nurodymų:
- Nevartoti alkoholio, tabako bei narkotinių medžiagų;
- Informuoti medicinos personalą apie vartojamus vaistus;
- Vengti intensyvaus fizinio krūvio.