Planuojate nėštumą? Nepamirškite išsitirti, ar turite imunitetą svarbiausioms vaisiaus apsigimimus lemiančioms infekcijoms, kad nerizikuotumėte mažylio sveikata. Raudonukė, toksoplazmozė ir citomegalo virusas (CMV) – iš motinos vaisiui perduodamos infekcijos, kurios gali būti pavojingos netgi mažylio gyvybei. Išsitirti galima vienu metu paėmus kraujo mėginius ir „Altamedica“ šeimos klinikose atlikus TORCH infekcijų ištyrimo programą. Iš anksto atlikti tyrimai ir nustatytas neturimas imunitetas gali padėti priimti tinkamus sveikatos priežiūros sprendimus ir paskatinti laikytis profilaktikos rekomendacijų.
Torch infekcijų programa sudaryta iš trijų tyrimų:
- CMV IgG parodo, ar organizmas yra turėjęs kontaktą su citomegalo virusu ir ar yra susiformavę ilgalaikiai antikūnai. Vertinant nėštumo ar ūmios infekcijos riziką, dažnai kartu reikalingi IgM ar kiti papildomi tyrimai.
- Raudonukės IgG parodo, ar žmogus turi imunitetą raudonukei. Jis gali būti susidaręs po vakcinacijos arba persirgus šia infekcija.
- Toksoplazma IgG antikūnai parodo, ar žmogus anksčiau yra turėjęs kontaktą su Toxoplasma gondii parazitu. Teigiamas IgG dažniausiai rodo buvusią infekciją.
Nėštumas ir Torch infekcijos: kuo tai susiję ir pavojinga?
Raudonukė. Ši virusinė infekcija ypač pavojinga užsikrėtus pirmąjį nėštumo trimestrą – remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, beveik 98 % tikimybė, kad kūdikis gims su smegenų ir širdies apsigimimais, aklumu ar kurtumu, taip pat gerokai padidėja persileidimų rizika. Raudonukės virusas plinta oro lašeliniu būdu, o jo šaltinis – užsikrėtę asmenys, net ir neturintys aiškių ligos simptomų.
Toksoplazmozė. Kaip ir raudonukė, taip ir toksoplazmozė didžiausią žalą vaisiui gali sukelti motinai užsikrėtus infekcija ankstyvoje nėštumo stadijoje. Net 80–90 % naujagimių užkrėtimo atvejų infekcija būna besimptomė, infekcijos padariniai išryškėja tik vaikystėje ar paauglystėje, tačiau apie 5 % užsikrėtusių naujagimių galimi sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimai. Tiesa, ne kiekviena užsikrėtusi moteris gali perduoti užkratą vaisiui. Didžiausias pavojus perduoti užkratą atsiranda tuomet, kai moteris suserga ūmia toksoplazmoze, taip pat užsikrėtus pirmąjį arba paskutinį nėštumo trimestrą. Sergant lėtine toksoplazmoze, infekcija vaikui neperduodama. Moteris, kartą pagimdžiusi vaiką, sergantį įgimta toksoplazmoze, kito nėštumo metu užkrato neperduos. Šia infekcija užsikrečiama valgant termiškai netinkamai apdorotą mėsą, neplautus vaisius ir uogas, geriant užterštą pieną ar vandenį.
CMV infekcija. Ši virusinė infekcija irgi pavojingiausia moteriai užsikrėtus pirmoje nėštumo pusėje – šiuo laikotarpiu padidėja rizika užkratą perduoti vaisiui. Rizika tampa dar didesnė, jeigu moteris pirmą kartą užsikrečia šiuo virusu. Kūdikiams infekcijos simptomai pasireiškia per kelias dienas nuo gimimo – gali pažeisti nervų sistemą, padidėti kepenys ir blužnis, pagelsti ar išberti kūną, sumažėti už kraujo krešėjimą atsakingų ląstelių. Net jei moteris užsikrečia iki pastojimo, infekcija vis tiek gali būti perduota vaisiui. Galimas ir pogimdyminis infekcijos perdavimas, maitinant mažylį motinos pienu. CMV užkratas plinta per kraują, šlapimą, seiles, ašaras, motinos pieną ir lytiniu keliu.