Atidaroma naujame skirtuke

„Altamedica“ Senamiesčio klinikoje vyksta remontas.

Tapti pacientu

Vargina pilvo pūtimas, skausmas, o gal rėmens graužimas? Metas pasitikrinti, nes šie simptomai gali byloti apie tokias virškinimo ligas kaip opaligė, gastroezofaginio refliukso liga, kepenų, tulžies pažeidimai ar netgi storojo žarnyno vėžys. „Altamedica“ šeimos klinikose atliekama virškinimo sistemos ištyrimo programa, kurią sudaro net 11 kraujo tyrimų, leidžiančių nustatyti virškinimo sistemos sutrikimus, ištiriant kraujo ląsteles, fermentus ir baltymus.

Remiantis statistikos duomenimis, tik 1 iš 10 asmenų žino, kad serga virškinamojo trakto ligomis. Taip yra dėl to, kad dalis virškinimo sistemos ligų yra besimptomės arba simptomai išryškėja tik ligai progresavus. Kadangi ši ištyrimo programa sudaryta atsižvelgiant į visuomenėje labiausiai paplitusias ligas ir jų simptomatiką, ji padeda ankstyvoje stadijoje diagnozuoti virškinimo sistemos sutrikimus, taip užkertant kelią sunkioms komplikacijoms.

Kokie tyrimai sudaro virškinimo sistemos ištyrimo programą?

  1. Bendras kraujo tyrimas leidžia įvertinti kraujo ląstelių (leukocitų, eritrocitų, trombocitų ir kt.) kiekį organizme. Remiantis gautais rezultatais, galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebėjimą pernešti deguonį į ląsteles ir kraujo krešėjimą.
  2. C-reaktyvinis Baltymas CRB – vienas patikimiausių uždegimo rodiklių, padedančių stebėti uždegiminį procesą organizme. Esant infekcijai, imunologinei patologijai ar piktybinių navikų augimui, CRB koncentracija didėja, o baigiantis uždegiminei reakcijai – nukrinta.
  3. Asparagininė transaminazė (AST) – kepenų fermentas, kurio aktyvumo padidėjimas vertinamas kaip kepenų ligų rodiklis.
  4. Alanininė aminotransferazė (ALT) – vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių.
  5. Gama-gliutamiltransferazė (GGT) – vienas iš biocheminių tyrimų, padedančių įvertinti kepenų būklę ir galimus pažeidimus.
  6. Šarminė fosfatazė (ALP) – informatyvus kepenų patologijos rodiklis, kurio padidėjimas gali būti susijęs su mechanine tulžies nutekėjimo kliūtimi (akmeniu, cista, naviku, kepenų pūliniu ir kt.).
  7. Bendras bilirubinas – kepenų ir tulžies pūslės funkcijos rodiklis, kurio padidėjimas sietinas su įvairiomis kepenų ligomis, pvz., hemolize, navikais kepenyse ir kasos galvutėje, tulžies takų akmenlige ir kt.
  8. Tiesioginis bilirubinas atliekamas, siekiant ištirti kepenų ir tulžies takų patologijas. Jo koncentracija didėja, esant ūmiam virusiniam hepatitui, tulžies takų akmenligei, mechaninei geltai, infekcinei mononukleozei, kepenų cirozei ar metastazėms kepenyse.
  9. Netiesioginis bilirubinas – svarbus rodiklis, kurio padidėjimas susijęs su hemolize ir kitais patologiniais procesais, vykstančiais bilirubino apykaitoje.
  10. Kasos amilazė tiriama pankreatitui (kasos uždegimui) arba kitoms kasos ligoms diagnozuoti.
  11. Kasos lipazė dažniausiai atliekama siekiant įvertinti kasos veiklą. Stipriai padidėjus kasos lipazės rodikliui, gali būti įtariamas ūmus pankreatitas, kasos latakų nepraeinamumas ir kasos vėžys

Virškinimo sistemos ištyrimo programa: kada atlikti?

Ši ištyrimo programa naudinga:

  • Esant virškinimo sutrikimų: pilvo pūtimui, skausmui, rūgštingumui, pykinimui, viduriavimui ar vidurių užkietėjimui.
  • Varginant lėtiniam nuovargiui.
  • Esant nepaaiškinamam svorio pokyčiui.
  • Turint genetinį polinkį.
  • Siekiant įvertinti vidaus organų būklę prieš pradedant gydymą ar mitybos pokyčius.
  • Siekiant stebėti virškinimo sistemos būklę po gydymo ar chirurginių intervencijų.
  • Profilaktiškai, ypač esant rizikos veiksniams (nesubalansuotai mitybai, stresui, žalingiems įpročiams ir savavališkam vaistų vartojimui).

Kaip pasiruošti ištyrimo programai?

  • Likus 1–2 dienoms nesportuoti.
  • Likus 1–2 dienoms nevartoti alkoholio.
  • Likus 1 dienai nevartoti riebaus, kepto maisto.
  • Likus 10–12 val nevalgyti. Paskutinį kartą valgyti ne vėliau kaip 20:00–21:00 val. vakare prieš tyrimą. Galima gerti tik vandenį (ne gazuotą, be cukraus ar priedų).
  • Jei vartojate medikamentus, pasitarkite su gydytoju, ar juos galima vartoti tyrimo dieną.

Kainos

Paslauga„Altamedica“ pacientamsNeprisi­rašiusiems
Virškinimo sistemos ištyrimo programa
36 €
45 €

Kainos orientacinės. Atnaujinta 2026-11-03.

Visas kainoraštis

Dažniausi klausimai

„Altamedica“ šeimos klinikose tyrimai atliekami greitai ir tiksliai, o jų rezultatus vertina ir interpretuoja kompetentingi gydytojai. Kilus klausimų dėl tyrimų rezultatų, taip pat galima pasikonsultuoti su skirtingų sričių specialistais, kurie padės sprendžiant įvairias sveikatos problemas.

Vertindami tyrimų rezultatus, specialistai remiasi indikatorių vertėmis – su jomis lyginami paciento rodikliai. Indikatorių vertės tai – paties paciento ankstesni tyrimų rezultatai arba populiacijos duomenys, kitaip dar vadinamai tyrimų normomis. Taip pat tyrimai interpretuojami, atsižvelgiant į paciento lytį, amžių ir kitus biologinius veiksnius. 

Kelių rodiklių reikšmės nuokrypiai yra patikimesni ir reikšmingesni nei vieno rodiklio, nes tiksliau patvirtina arba paneigia diagnozę. Todėl dažnai specialistai rekomenduoja arba skiria net kelis susijusius tyrimus, kad kuo tiksliau nustatytų diagnozę.

Jei tyrimo rezultatai – dviprasmiški, tyrimą būtina pakartoti. Siekiant tikslesnių rezultatų, prieš atliekant kraujo tyrimus svarbu specialiai jiems pasiruošti.

  • Prieš atliekant bendrąjį kraujo tyrimą, rekomenduojama nieko nevalgyti 3 val., prieš kitus bendrus kraujo tyrimus geriausia, kad pacientas būtų nevalgęs bent 8–12 val. Svarbu atminti, kad arbata, kava ar sultys – taip pat maistas, tad gerti galima tik vandenį.
  • Likus 1–2 dienoms iki tyrimo, patariama vengti riebaus maisto, nevartoti alkoholio. Jei prieš tyrimą numatoma šventė, geriau tyrimą atidėti.
  • Likus valandai, nerūkykite.
  • Priklausomai nuo paros meto, daugelio hormonų ir fermentų kiekis kraujyje gali svyruoti, todėl šiuos tyrimus geriau atlikti ryte, iki 10 val.
  • Prieš pat kraujo tyrimą nesportuokite, venkite streso.
  • Jeigu planuojate pradėti vartoti vaistus, tuomet verta pirmiau atlikti tyrimus arba palaukti, kol baigsite vartoti vaistus. Visgi, jei vartojate tam tikrus vaistus, įspėkite apie tai savo šeimos gydytoją arba slaugytoją.
  • Po ultragarsinių ir rentgenologinių tyrimų, masažo, fizioterapijos ar refleksoterapijos procedūrų nerekomenduojama atlikti kraujo tyrimų.
  • Menstruacijų ciklas gali turėti įtakos moterų hormoninių tyrimų rezultatams, todėl, planuojant atlikti lytinių hormonų tyrimus, verta paklausti savo gydytojo, kurią ciklo dieną geriausia juos atlikti.
  • Prieš streso hormonų tyrimą būtina nusiraminti, atsipalaiduoti, nekreipti dėmesio į pašalinius veiksnius, nes stresas didina tiriamųjų hormonų kiekį kraujyje.
  • Atliekant infekcijų tyrimus, būtina atsižvelgti į imuniteto būklę ir infekcijos stadiją. Geriausia šiuos tyrimus atlikti praėjus 2 savaitėms nuo ligos pradžios, kai antikūnų gamyba būna aktyviausia. Visgi, jei infekcijų tyrimų rezultatai priverčia abejoti, tikslinga po kelių dienų išsitirti pakartotinai.
Visi srities klausimai