Dantų plombavimas, dar kitaip vadinamas terapiniu dantų gydymu,, tai – pagrindinis dantų ėduonies gydymo būdas. Tikriausiai, su dantų ėduonimi teko susidurti bene kiekvienam, nes tai – dažniausia odontologinė liga, kurią gali lemti net kelios priežastys: vitaminų ir mikroelementų trūkumas, gausus angliavandenių vartojimas ir prasta burnos higiena. Dėl šių priežasčių sumažėja dantų emalio atsparumas ir susidaro palankios sąlygos apnašose esančioms bakterijoms ardyti kietuosius dantų audinius. Laiku aptikti dantų ėduonį, kai dar nėra akivaizdžių ėduonies požymių – dėmelių emalio paviršiuje, ir išvengti sudėtingesnio gydymo galima profilaktiškai lankantis pas gydytoją odontologą ar burnos higienos specialistą.
Laiku neatlikus gydymo, dantų ėduonis plinta, kariozinė ertmė didėja. Dėl to gali būti jaučiamas jautrumas šaltam ar karštam maistui ir gėrimams, vėliau – ūmus dantų skausmas. Uždelsus per ilgai, dantų ėduonis gali pažeisti gilesnius audinius ir sukelti uždegimą, o dėl to gali tekti netgi šalinti dantį.
Kaip atliekamas terapinis dantų gydymas?
Vizito metu gydytojas odontologas pirmiausia įvertina ėduonies pažeisto danties būklę, prireikus atlieka vietinę nejautrą. Susidariusią kariozinę ertmę, gydytojas odontologas išvalo, pašalindamas karieso pažeistus audinius, ir užpildo plombine medžiaga, taip užkirsdamas kelią galimai infekcijai, atkurdamas funkcionalią danties formą ir sugrąžindamas jam estetinį vaizdą. Dantų plomba sukietinama specialia lempa. Tada plomba nušlifuojama, kad nekliūtų sąkandis.
Kai dantų ėduonies pažeidimai yra didesni, pavyzdžiui, prireikia dantų kanalų gydymo, nes dantų ėduonis pasiekė nervą, gydymas gali trukti ne vieną vizitą. Tokiu atveju dantis suplombuojamas laikinai, naudojant laikinąją plombą, kuri išvalytą danties ertmę apsaugo nuo išorinių dirgiklių ir galimos infekcijos. Atlikus numatytą gydymą, laikina plomba pakeičiama nuolatine.
