Storosios žarnos vėžys – ketvirta pagal dažnumą onkologinė liga po priešinės liaukos vėžio, odos navikų ir krūties vėžio. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 šio vėžio atvejų, o mirčių skaičiumi jis antras po plaučių vėžio. Ankstyvų stadijų vėžys gydomas efektyviai, tačiau pacientas ilgai nejaučia jokių požymių – tik 34 % atvejų nustatomi pirmoje arba antroje stadijoje.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – viena geriausiai vykdomų vėžio prevencijos programų Lietuvoje, o pagal besitikrinančių pacientų skaičių Lietuva patenka tarp geriausiai ją vykdančių Europos Sąjungos šalių.
Kaip atliekama programa?
Šeimos gydytojas informuoja apie ankstyvąją diagnostiką, paskiria imunocheminį slapto kraujavimo išmatose testą ir įvertina jo rezultatą. Jei testas neigiamas, kitų tyrimų nereikia – programa kartojama po dvejų metų.
Jei testas teigiamas, pacientas nemokamai siunčiamas gydytojo specialisto konsultacijai ir kolonoskopijai – tikslesniam žarnyno tyrimui. Pasiruošti padedama: žarnyno valymui reikalingi medikamentai suteikiami nemokamai. Konsultacijos ir kolonoskopijos metu tiksliai diagnozuojama liga, prireikus paimama biopsija. Nustačius vėžį, pacientas siunčiamas gydytis į specializuotą gydymo įstaigą.
Pacientams, nepatenkantiems į programos finansuojamų asmenų grupę, tyrimai gali būti atliekami mokamai.
Kokie simptomai gali išduoti storosios žarnos vėžį?
Ankstyvose stadijose nusiskundimų dažniausiai nebūna, tačiau sunerimti verta:
- pasikeitus tuštinimosi įpročiams (viduriuojant, užkietėjus viduriams, pakitus išmatų konsistencijai);
- pradėjus kraujuoti iš tiesiosios žarnos ar pastebėjus kraujo išmatose;
- jaučiant nuolatinį pilvo diskomfortą (spazmus, pūtimą, skausmą).
Jei jaučiatės blogai, bet į programos amžiaus grupę nepatenkate, nelaukite ir kreipkitės į šeimos gydytoją. Jei artimieji sirgo piktybinėmis žarnyno ligomis, profilaktiškai tikrintis būtina net nejaučiant simptomų.
