Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. ADHD, liet. ADS) – lėtinis neurologinis raidos sutrikimas, nustatomas maždaug 1 iš 10 vaikų. Dažniausiai šis sutrikimas pasireiškia iki 12 metų ir gali tęstis visą gyvenimą. Daugeliu atvejų ADS yra įgimtas, o ne įgytas. Šiam sutrikimui nustatyti „Altamedica“ klinikų tinkle atliekamas aktyvumo ir dėmesio sutrikimo tyrimas (ADHD testas). Jį atlieka kvalifikuoti medicinos psichologai.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai
Pagrindiniai ADS simptomai – nedėmesingumas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas.
Pasireiškus nedėmesingumui, vaikui sunku sutelkti dėmesį, įsidėmėti informaciją, planuoti laiką, organizuoti darbus ir užbaigti užduotis iki galo, klausytis, kai kiti kalba, sekti nurodymus. Neretai pamirštama, ką reikėjo padaryti, arba atidėliojama.
Pasireiškus hiperaktyvumui, vaikui sunku nustygti vietoje, jis ima jausti nuobodulį, jei kurį laiką tenka užsiimti ta pačia veikla. Tokiu atveju galimi pykčio priepuoliai.
Pasireiškus impulsyvumui, vaikui sunku sulaukti eilės, išklausyti kito mintis ar užduoto klausimo pabaigą, žinant atsakymą. Be to, galima pastebėti įkyrų elgesį, plepumą, dažną kitų pertraukinėjimą, spontanišką sprendimų priėmimą.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo priežastys
- Genetiniai veiksniai
- Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas nėštumo metu
- Gimdymo traumos
- Neigiama psichosocialinė aplinka
- Struktūriniai smegenų pakitimai, atsiradę dėl deguonies trūkumo ar lėtesnės medžiagų apykaitos
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnozavimas
Nors ADS apraiškų galima pastebėti dar kūdikystėje (ADS turintys kūdikiai būna neramūs, greičiau susierzina, dažnai verkia), visgi dažniausiai šis sutrikimas diagnozuojamas ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą medicinos psichologai diagnozuoja, kai:
1) Pasireiškia bent 6 nedėmesingumo ir (arba) hiperaktyvumo, impulsyvumo simptomai, kurie išlieka bent 6 mėnesius.
2) Keli simptomai, kenkiantys vaiko raidai, nustatomi iki 12 metų amžiaus.
3) Simptomai pasireiškia bent dviejose skirtingose aplinkose (pvz., namuose ir darželyje ar mokykloje.
4) Simptomai blogina akademinio ir socialinio funkcionavimo kokybę.
5) Simptomai nėra kito psichikos sutrikimo (pvz., nerimo ar nuotaikos sutrikimų) išraiška.
Specialistas, surinkęs paciento medicininę anamnezę, atlieka išsamų klinikinį vertinimą, siekdamas nustatyti, ar simptomai atitinka ADS kriterijus. Patvirtinęs diagnozę, medicinos psichologas naudoja specialius klausimynus ir vertinimo skales, kad įvertintų simptomų sunkumą ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui. Įtariant kitas diagnozes, gali būti rekomenduojami papildomi psichologiniai tyrimai.
Vaikas judrus ir išsiblaškęs: ar visada tai gali reikšti ADS?
Jei vaikas aktyvus ir išsiblaškęs, tai ne visuomet gali reikšti ADS. Kartais šie požymiai gali pasireikšti dėl kitų priežasčių – gyvenimo pokyčių, netekties, smurto ar patyčių. Įprastai ADS diagnozuojamas, kai požymiai trukdo adaptuotis bendruomenėje, socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Tačiau jei vaiko aktyvumas ar išsiblaškymas netrukdo jam prisijungti prie bendraamžių aplinkos – drauge bendrauti ir mokytis, vargu ar jam aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.
Kaip padėti ADS turinčiam vaikui?
Pirmiausia, būtina kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, kurie, nustatę diagnozę, sudarys individualų pagalbos planą. Kartu su profesionalia pagalba, gali padėti ir tėvų indėlis:
- Aiški dienotvarkė, miego režimas ir visavertė mityba.
- Fizinio aktyvumo įtraukimas į vaiko kasdienybę.
- Patogios vaizdinės laiko ir veiklų planavimo priemonės.
- Savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių ugdymas.
- Komunikacija su ugdymo įstaigos personalu, kad būtų užtikrintos palankios sąlygos ugdyti ADS turintį vaiką.
Pastebite atžalai būdingus ADS požymius? Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo tyrimas (ADHD testas vaikams) padės patvirtinti arba paneigti įtarimus. „Altamedica“ klinikų tinkle Jūsų atžalai ADS tyrimą atliks profesionalūs medicinos psichologai.
