Rudens sveikatos gidas: nuo pirmos slogos iki gripo sezono

Vėsesni orai, trumpesnės dienos ir į darželius bei mokyklas sugrįžtantys vaikai primena, kad prasideda ruduo, o kartu su juo – aktyvesnis ligų sezonas. Todėl natūralu, kad šiuo metu šeimos gydytojų kabinetuose daugėja pacientų, besiskundžiančių peršalimo ligų simptomais. Rudens sveikatos gidas – kaip pasiruošti šaltajam sezonui, pasirūpinti savo sveikata ir tinkamai elgtis susirgus, pasakoja „Altamedica“ klinikų tinklo šeimos gydytoja Milda Jančioraitė.

Rudens sveikatos gidas: ar šaltuoju sezonu reikia papildomų vitaminų?

„Vitaminų ir mineralų poreikis vertinamas individualiai – atsižvelgiant į paciento tyrimų rezultatus ir kasdienius įpročius. Jeigu nėra nustatyto tam tikrų medžiagų trūkumo, profilaktiškai vartoti maisto papildus dažniausiai nėra tikslinga“, – teigia M. Jančioraitė. Ypač svarbu individualiai įvertinti vitamino D poreikį, nes tiek šio vitamino trūkumas, tiek perteklius gali būti žalingi.

Gydytoja primena, kad tinkamai imuninės sistemos veiklai užtikrinti svarbus ne tik pakankamas vitaminų kiekis, bet ir kasdieniai įpročiai. Visavertė mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore ir streso valdymas – svarbi sveikos gyvensenos dalis. Todėl verta įvertinti ne tik tyrimų rezultatus, bet ir savo gyvenimo būdą. Ar pakankamai išsimiegama? Ar racione netrūksta daržovių, vaisių ir baltymų? Ar kasdien skiriama laiko judėjimui? Šie paprasti įpročiai dažnai yra geriausias pagrindas pasiruošti šaltajam sezonui.

Sloga, gerklės skausmas, kosulys ir karščiavimas: kada sunerimti?

Sloga, kosulys, gerklės perštėjimas ar karščiavimas – dažni virusinių kvėpavimo takų infekcijų simptomai. Daugeliu atvejų šie simptomai praeina savaime, tačiau svarbu žinoti, kaip sau padėti ir kokie požymiai gali signalizuoti apie būtinybę kreiptis į gydytoją.

Sloguojant svarbu palengvinti nosies užgulimą. Todėl rekomenduojama plauti nosį jūros vandeniu, o nosies gleivinės paburkimą mažinančius preparatus vartoti tik pagal gydytojo rekomendacijas ir ne ilgiau, nei nurodyta. Mažiems vaikams, kurie dar nemoka išsipūsti nosies, gleives galima pašalinti specialiomis priemonėmis.

Kosulys taip pat ne visada reiškia, kad jį būtina slopinti vaistais. Tai natūralus organizmo refleksas, padedantis pašalinti sekretą iš kvėpavimo takų. Dažnai svarbiau užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, poilsį, reguliariai vėdinti patalpas ir palaikyti tinkamą kambario temperatūrą.

Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija į infekciją. Todėl vos tik pakilus temperatūrai malšinti jos nereikėtų. „Vaistus nuo karščiavimo rekomenduojama vartoti, kai temperatūra pasiekia 38 °C ar daugiau, neviršijant rekomenduojamos dozės“, – paaiškina M. Jančioraitė.

Vertinant ligos simptomus svarbiausia atkreipti dėmesį ne tik į jų intensyvumą, bet ir į bendrą savijautą. „Jei žmogus jaučiasi pakankamai gerai, geria skysčius, ilsisi, o simptomai palaipsniui silpnėja, dažniausiai pakanka stebėti būklę ir gydyti simptomus. Sunerimti reikėtų, kai simptomai užsitęsia, stiprėja arba atsiranda naujų požymių“, – sako šeimos gydytoja.

Antibiotikai: kada jų reikia, o kada ne?

Nors rudenį padaugėja kvėpavimo takų infekcijų, didelę jų dalį sukelia virusai. Tokiais atvejais antibiotikai neveikia. Antibiotikai skirti bakterinėms infekcijoms gydyti, todėl jų nereikėtų vartoti savarankiškai vien dėl to, kad sloga ar kosulys užsitęsė. „Sprendimą dėl antibiotikų skyrimo priima gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir tyrimų rezultatus“, – pabrėžia M. Jančioraitė. Taip pat nereikėtų vartoti antibiotikų, likusių nuo ankstesnės ligos, dalytis jais su kitais šeimos nariais ar vartoti pagal ankstesnio susirgimo schemą. Net ir panašūs simptomai skirtingais atvejais gali turėti visiškai kitą priežastį.

Gripas ir skiepai: kada geriausia pasiskiepyti?

Šaltuoju sezonu padaugėja ir gripo atvejų. Todėl rudens pradžia – tinkamas metas pagalvoti apie profilaktiką. „Skiepai nuo gripo ypač svarbūs asmenims, kuriems dėl amžiaus ar sveikatos būklės gripo komplikacijų rizika yra didesnė“, – teigia šeimos gydytoja. Rizikos grupėms priklausantys asmenys nuo gripo gali pasiskiepyti nemokamai. Vakcinacijai reikalinga viena vakcinos dozė. Nors skiepai neapsaugo nuo užsikrėtimo, jie gali palengvinti ligos eigą ir padėti išvengti komplikacijų.

Darželis, mokykla ir darbas: kaip elgtis susirgus?

Vienas dažniausių rudens klausimų šeimose – kada jau galima grįžti į įprastą gyvenimo ritmą? Šeimos gydytoja sako, kad svarbu atsižvelgti ne tik į ligos simptomus, bet ir į bendrą savijautą bei galimą infekcijos perdavimą kitiems. Jei vaikas yra vangus ir vis dar karščiuoja, grįžti į kolektyvą dar per anksti. Tas pats galioja ir suaugusiesiems. Eidami į darbą sirgdami ne tik rizikuojame savo sveikata, bet ir galime perduoti infekciją kolegoms. „Nors kartais norime kuo greičiau grįžti į įprastą ritmą, organizmui po ligos taip pat reikia laiko. Pakankamas poilsis, skysčiai, miegas ir neskubėjimas grįžti į intensyvų režimą gali padėti lengviau atsistatyti“, – primena M. Jančioraitė.

Rudens sveikatos gidas: svarbiausia – nepanikuoti, bet ir neignoruoti

Rudens ligų sezonas yra sunkiai išvengiamas, ypač šeimoms, auginančioms darželinukus ar mokyklinio amžiaus vaikus. Tačiau kiekviena sloga nebūtinai reiškia rimtą ligą, o kiekvienas kosulys – ne priežastis iš karto vartoti vaistus. Svarbiausia atpažinti situacijas, kai organizmui reikia tik laiko susidoroti su infekcija, ir tas situacijas, kai jau reikalinga profesionali pagalba. „Jei kyla abejonių dėl savo ar vaiko sveikatos, geriausias sprendimas – pasitarti su savo šeimos gydytoju“, – apibendrina „Altamedica“ šeimos gydytoja Milda Jančioraitė.