Amžėjimas – natūralus gyvenimo etapas, kai svarbi tampa kitų pagalba. Bėgant metams neišvengiamai susiduriama su jėgų mažėjimu, todėl vieniems žmonėms gali prireikti daugiau laiko įprastoms užduotims atlikti, kitiems – aplinkinių pagalbos buityje ar rūpinantis sveikata. Nors pagalbos poreikis nekeičia žmogaus vertės, priimti ją ne visada lengva. Ne mažiau jautri gali būti ir artimųjų patirtis – noras išsaugoti artimojo orumą, supratimas, kad ne visada įmanoma būti šalia, ir atpažinimas, kada reikalinga profesionali pagalba. Svarbius klausimus apie pagarbų rūpestį senstančiais artimaisiais aptaria „Altamedica“ vyriausioji socialinė darbuotoja Gustė Radzevičienė ir medicinos psichologė Renata Petrukonytė.
„Aš dar galiu pats“: kodėl senjorams ne visada lengva priimti pagalbą?
„Altamedica“ medicinos psichologė Renata Petrukonytė sako, kad savarankiškumas yra vienas iš pamatinių žmogaus poreikių, užtikrinančių jo psichinę sveikatą, savivertę ir gyvenimo pilnatvę. Todėl natūralu, kad atsiradęs pagalbos poreikis gali sukelti bejėgiškumo jausmą, baimę tapti priklausomam nuo aplinkinių ar nerimą dėl negalėjimo gyventi taip, kaip įprasta. Dėl to pagalbos priėmimas gali būti suvokiamas ne kaip natūrali gyvenimo dalis, o grėsmė savarankiškumui ir orumui.
„Teikdami Dienos socialinės globos paslaugas namuose neretai girdime, kad žmogui nerimą kelia ir pats faktas, jog į jo namus ateis svetimas žmogus. Tai visiškai suprantama – juk namai asmeninė erdvė, o pagalbos priėmimas reiškia, kad į savo kasdienybę reikia įsileisti kitą žmogų. Todėl labai svarbu neskubėti, išgirsti paslaugų gavėjo poreikius, suteikti visą reikalingą informaciją ir leisti pasitikėjimui augti palaipsniui“, – sako „Altamedica“ vyriausioji socialinė darbuotoja Gustė Radzevičienė.
Pasak specialistės, pradinis nerimas ilgainiui sumažėja. „Po kelių savaičių iš paslaugų gavėjų išgirstame, kad pagalba tapo svarbia kasdienybės dalimi, o individualios priežiūros darbuotoja tapo žmogumi, kuriuo galima pasitikėti.“
Todėl pagalbos priėmimas nebūtinai reiškia savarankiškumo praradimą. Kartais profesionali pagalba gali padėti išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą, galimybę gyventi savo namuose, užsiimti mėgstama veikla ir patiems priimti dalį kasdienių sprendimų.
„Noriu padėti, bet ne visada galiu“: rūpestis artimaisiais nebūtinai reiškia viską daryti vieniems
Artimųjų noras pasirūpinti senstančiu šeimos nariu yra svarbus, tačiau ne visada įmanoma būti šalia ir suteikti reikiamą pagalbą. Darbas, šeima, gyvenimas kitame mieste ar kiti įsipareigojimai gali riboti galimybes. „Todėl rūpinimasis senstančiu artimuoju gali būti emociškai ir fiziškai sunkus uždavinys, neretai pačius artimuosius lydintis prie perdegimo ar nepakankamo savo poreikių atliepimo. Norint išsaugoti savo emocinę ir fizinę gerovę, svarbu tinkamai įsivertinti asmenines galimybes ir nebijoti kreiptis pagalbos. Juk rūpestis gali būti ne tik kasdienis buvimas šalia, bet ir pagalbos paieška“, – sako medicinos psichologė.
„Bendraudami su paslaugų gavėjų artimaisiais neretai girdime, kad pasidalijus rūpesčiais su specialistais pagerėja šeimos santykiai. Kai visa priežiūros našta nebegula ant vieno žmogaus pečių, artimiesiems lieka daugiau galimybių būti kartu – kalbėtis, leisti laiką, išlaikyti artimą ryšį. Todėl profesionalios pagalbos priėmimas gali būti svarbus ne tik senjorui, bet ir visai šeimai“, – pasakoja vyriausioji socialinė darbuotoja.
Kada šeimai verta pagalvoti apie profesionalią pagalbą?
Pagalbos poreikis gali būti susijęs ne tik su sveikatos būkle, bet ir su sunkumais atliekant kasdienes veiklas. Amžėjant, atsigaunant po ligos ar traumos, gali tapti sunkiau apsirengti, nusiprausti, apsipirkti, pasiruošti maistą ar tvarkytis buityje. Pastebėjus šiuos pokyčius, svarbu neskubėti nuspręsti už žmogų, kokios pagalbos jam reikia. Pirmiausia verta apie tai pasikalbėti su pačiu senjoru – išklausyti jo poreikius, norus ir kartu ieškoti tinkamiausio sprendimo.
Jei reikalingas nuolatinis dėmesys, o artimieji nebegali visada būti šalia, verta kartu su senjoru apsvarstyti profesionalias paslaugas namuose. Šios paslaugos padeda pasirūpinti asmens kasdieniais poreikiais, išlaikyti socialinius įgūdžius ir ryšį su aplinka. Specialistų pagalba taip pat leidžia šeimai pasidalyti rūpesčiais ir suteikia daugiau ramybės žinant, kad artimuoju bus pasirūpinta. Svarbiausia – šių paslaugų tikslas nėra viską atlikti už žmogų, o suteikti jam tiek pagalbos, kiek reikia, kad jis galėtų kuo aktyviau dalyvauti savo kasdieniame gyvenime.
Rūpintis senstančiu artimuoju
„Rūpintis artimu žmogumi nereiškia viską daryti vieniems, o priimti pagalbą nereiškia atsisakyti savarankiškumo. Kartais tai reiškia padėti senstančiam žmogui kuo ilgiau gyventi savo namuose, o artimiesiems išsaugoti pusiausvyrą kasdieniame gyvenime. Juk profesionali pagalba nepakeičia šeimos – ji padeda šeimai išlikti šeima“, – apibendrina „Altamedica“ vyriausioji socialinė darbuotoja.
